- bluzginti
- blùzginti (-yti), -ina, -ino, bluzgìnti, -ìna, -ìno Als 1. tr., intr. šlaminant, bildinant judinti, krutinti: Vėjas blùzgina paklodę Klm. Vė[ja]s tošį blùzgina Škn. Karūną vėjis blùzgina J. Bluzgino ant vėjo skepetėles A1884,364. Tai ne kas beldžiasi, tik vėjas langinę bluzgìna Jnš. Pempės bluzgin sparnus RD205. | Apsirėdyk šilčiau, vėjas bluzgina, gali sušalti Dov. | Su vadžiom tampo, paplaka, blùzgina, judina Škn. Nebluzgink taip arklių! Klp. | Kad aš ėjau per kiemelį, dureles blùzginau (bildinau), tetušėlį matušėlę iš miego budinau Sln. Ūktvėrė (šeimininkė) eidama ir rankomis laskatuodama blùzgina (dunzgina) raktais į savo skvernus rūbo J. 2. tr. purtyti: Moterys, bluzgykiat šventryt patalus Kin. \ bluzginti; išbluzginti; pabluzginti
Dictionary of the Lithuanian Language.